Kas gali gauti ligos išmokas?
- Jūs turite būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu.
- Jūs negalite dirbti dėl invalidumo arba dėl akivaizdžios ligos ar sužeidimo.
- Jūs turite būti išdirbę ne mažiau kaip keturias savaites prieš tai, kai tapote nedarbingi (privalomas laikotarpis). Nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties neturi būti įtrauktas į suteikimo laikotarpį.
- Ligos išmokos nėra skiriama žmogui, kuris yra virš 70 metų amžiaus. Žmonės tarp 67 ir 70 metų amžiaus, turi ribotą ligos išmokų teisę.
- Yra sąlyga, kad išmokų ligos atveju pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų bazinio dydžio. Ši pajamų riba netaikoma ligos išmokoms per darbdavio laikotarpį.
Valstybinis socialinis draudimas Norvegijoje
Valstybinis socialinis draudimas Norvegijoje vadinamas „Folketrygden“ (nacionaliniu draudimu). Jeigu norite gauti teisę į išmokas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, turite būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu.
Visi legaliai Norvegijoje dirbantys asmenys automatiškai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu nuo pirmosios darbo dienos. Vadovaujantis valstybinio socialinio draudimo nuostatomis, jūs turite teisę į medicininių išlaidų padengimą Norvegijoje ir pensijos kaupimą.
Kam skiriamos ligos išmokos?
Ligos išmokos skiriamos tiems, kurie negali dirbti dėl invalidumo arba dėl akivaizdžios ligos ar sužeidimo. Nedarbingumas dėl socialinių ar ekonominių problemų nėra laikomas tinkamu gauti ligos išmokas.
Pajamos ligos atveju – ligos išmokos Jeigu netenkate pajamų dėl ligos ar traumos, turite teisę į darbdavio ar NAV mokamas ligos išmokas.
Kad žmogus turėtų teisę gauti nedarbingumo išmokas, turi būti išduota gydytojo nedarbingumo pažyma. Tai netaikoma darbdaviui, kada darbuotojas turi teisę naudotis savarankiška pažyma.
Nedarbingumo vertinimas turėtų būti pagrįstas praktiškai. Gydytojas visada turi įvertinti, ar žmogus gali būti darbe ar atlikti su darbu susijusią veiklą.
Žmogui, kuris dėl sveikatos priežasčių negali atlikti konkretaus darbo laikinojo nedarbingumo atostogų metu, bet gali kitaip įsidarbinti, gali būti skiriamos ligos išmokos už ribotą laikotarpį iki 12 savaičių.
Savarankiška pažyma (Egenmelding)
Savarankiška pažyma reiškia, kad darbuotojas praneša darbdaviui apie nedarbingumą dėl ligos ar sužeidimo, nesiremiant medicinine pažyma. Darbuotojas turi teisę į ligos išmokas per darbdavio laikotarpį raštiškos ar žodinės savarankiškos pažymos pagrindu.
Lengvesnės laikinos ligos ar traumos atveju darbuotojas gali pats pranešti apie ligą. Jūs turite teisę pranešti darbdaviui apie ligą/traumą nepateikdamas gydytojo pažymos. Turite būti išdirbę ne mažiau negu du mėnesius, kad turėtumėte teisę pranešti apie ligą be ją patvirtinančių dokumentų. Paprastai liga be patvirtinančių dokumentų gali trukti iki trijų kalendorinių dienų vienu metu. Praėjus trims dienoms darbdavys gali pareikalauti pristatyti gydytojo pažymą. Per 12 mėnesių laikotarpį galima keturis kartus pranešti apie ligą be ją patvirtinančių dokumentų.
Ligos, trunkančios ilgiau negu tris kalendorines dienas, atveju, jeigu sergate ilgiau negu tris kalendorines dienas, turite susisiekti su gydytoju ir gauti gydytojo pažymą. Gydytojas įvertins ir nuspręs, ar nedarbingumo pažyma yra būtina ir kuriam laikui ją išduoti. Gydytojas taip pat nuspręs, ar jums reikalingas visiškas nedarbingumo pažymėjimas, ar iš dalies galite dirbti, ir tokiu atveju išduodamas dalinis nedarbingumo pažymėjimas.
Išimtys, mokant ligos išmokas
Atskiros taisyklės taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvai samdomiems darbuotojams ir specialių grupių, kurios neturi pastovaus darbo (jūrininkai, kariai, žvejai ir t. t.).
Darbuotojas turi teisę gauti ligos išmokas ir atostoginius
Jei susirgote prieš arba, kai esate atostogose, Jūs turite teisę atidėti atostogų dienas. Teisė į ligos išmokas nustoja galioti, kai laikinai nutrauktas darbas tęsiasi ilgiau negu 14 dienų. Atostogų laikotarpis taip pat laikomas pertrauka. Darbas nėra laikomas pertrauktu su pauzėmis didesnėmis negu 14 dienų, jei darbuotojas turi fiksuotą rotacijos sistemą ar pan.
Daugiau apie ligos atostogas skaityti galite arbeidtilsynet.no. Atkreipkite dėmesį, kad yra specialios taisyklės, jei yra nedarbingumo atostogos ir Jūs ketinate likti užsienyje.
Veiklos reikalavimai ir priežiūra
Norėdamas turėti teisę į ligos išmokas, žmogus turi kuo greičiau, kaip tai įmanoma, ir ne vėliau kaip per aštuonias savaites įsitraukti į su darbu susijusią veiklą, išskyrus medicinines priežastis, kurios akivaizdžiai trukdo tokiai veiklai. Išimties tvarka vis dėlto gali būti skiriama ligos išmoka vėliau kaip po 8 savaičių, jei su darbu susijusi veikla negali būti įgyvendinama darbo vietoje.
Subsidija kelionei į darbo vietą
Gali būti skiriamos kelionės subsidijos vietoj ligos išmokų, jeigu žmogus laikinai negali keliauti, kaip įprasta, į darbą ir iš darbo dėl ligos ar sužeidimo. Subsidija padengia būtinas papildomas transporto išlaidas.
Kelionės subsidija suteikiama ne anksčiau kaip 17 dienų po to, kai atsirado nedarbingumas.
Kelionės subsidija negali būti didesnė, nei suma, kurią žmogus būtų gavęs, kaip ligos išmoką už tą patį laikotarpį.
Ligos išmokų dydis
Kokio dydžio ligos išmokos bus mokamos?
NAV mokant ligos išmokas, nustatomas ligos išmokų pagrindas. Šis pagrindas nustatomas savaitines jūsų pajamas perskaičiuojant į metines pajamas. NAV moka ne didesnes negu 6 bazinių dydžių ligos išmokas ir ne ilgiau negu 52 savaites. Darbdavys yra atsakingas už ligos išmokos mokėjimą pirmąsias 16 ligos dienų, po to jo atsakomybę perima NAV.
Ligos išmokų pagrindas nustatomas darbdavio, įvertinus esamas pajamas. Dabartinės pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinių darbo pajamų per savaitę dydį, kurias darbuotojas uždirbo per tam tikrą laikotarpį, kol jis arba ji tapo nedarbingi (apskaičiavimo laikotarpis). Teisėtas nebuvimas darbe be atlyginimo neturi būti įtraukiamas apskaičiuojant laikotarpį.
Apskaičiavimo laikotarpis turi būti:
a) Jei darbas yra su fiksuotomis darbo valandomis ir yra valandinis darbo apmokėjimas, turi būti skaičiuojama pagal paskutines keturias savaites.
b) Jei darbas yra su fiksuotomis darbo valandomis ir yra mėnesinis darbo apmokėjimas, turi būti skaičiuojama pagal paskutinį mėnesį.
c) Jei darbo santykiai truko mažiau negu keturias savaites, taikomas šis trumpesnis laikotarpis.
d) Jei yra darbo santykiai, kada darbuotojas turėjo nuolatinį darbo užmokesčio koregavimą per pastarąsias keturias savaites, yra įvertinamas darbo užmokesčio pokyčių laikotarpis.
e) Jei yra darbo santykiai su besikeičiančiais darbo ar pajamų laikotarpiais, turėtų būti skaičiuojama pagal ilgesnį ir labiau atspindintį laikotarpį nei keturios savaitės. Darbuotojams su valandiniu apmokėjimu ir turintiems besikeičiančius darbo laikotarpius, konvertuojamos esamos pajamos į ligos išmoką, su pagrindu per dieną tų pajamų, kurias darbdavys išdėsto per vidutinį darbo dienų skaičių per savaitę apskaičiavimo laikotarpyje.
Darbdavio ligos pašalpa (darbdavio periodas)
Norėdamas gauti teisę į ligos išmokas iš savo darbdavio, darbuotojas turi būti įdarbintas pas darbdavį mažiausiai keturias savaites (kvalifikacinis laikotarpis). Nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties neturi būti įtrauktas į teisės suteikimo laikotarpį.
Ligos išmokos iš darbdavio suteikiamos ne anksčiau kaip nuo tos datos, kai darbuotojas praneša darbdaviui apie nedarbingumą, jeigu buvo įmanoma, kad darbuotojas pateiktų tokį pranešimą. Pareiga pranešti taip pat taikoma, kai yra medicininė pažyma. Teisė į ligos išmokas nustoja galioti, jeigu darbdavys moka ligos išmokas medicininės pažymos pagrindu, o medicininė pažyma nepateikiama darbdaviui per 14 dienų po to, kai darbdavys gali pareikalauti tokios deklaracijos.
Ligos išmokos iš darbdavio suteikiamos tik už tas dienas, už kurias turėjo būti mokamas atlyginimas.
Darbuotojo teisė į ligos išmokas nebegalioja, kai nutraukiama darbo sutartis, jeigu pasibaigimo data buvo nustatyta iki atsiradusio nedarbingumo.
Darbdavys moka ligos išmokas už laikotarpį iki 16 kalendorinių dienų (darbdavio laikotarpis).
NAV išmokos
NAV moka ligos išmokas:
- po to, kai baigiasi darbdavio laikotarpis;
- kada darbuotojas turi teisę į ligos išmokas už pirmąsias 16 kalendorinių dienų nuo nedarbingumo atostogų pradžios, bet darbdavys nėra įpareigotas mokėti ligos išmokas;
- per streiką ar lokautą;
- kada reikia atlikti kontrolinį tyrimą, kuris reikalauja ne mažiau kaip 24 valandų nebuvimo darbe;
- kai darbuotojas yra donoras.
Nėra skiriama ligos pašalpa draudimo išmokomis dėl įstatyminių atostogų, pagal 1988 m. balandžio 29 d. akto nr. 21 dėl atostogų ir nebuvimo darbe.
Ligos išmokos, laisvai samdomiems asmenims (Freelander)
Laisvai samdomam asmeniui teikiamos ligos pašalpos 100 procentų ligos išmokos dydžio. Yra sąlyga, kad laisvai samdomas asmuo turėtų reguliarias pajamas už teikiamas paslaugas.
Ligos išmokos nėra skiriamos už pirmąsias 16 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos datos, kada atsirado nedarbingumas (latencija-laukimo periodas). Kada atsirado naujas nedarbingumas per 16 kalendorinių dienų po to, kai apdraustasis gavo ligos išmokas, tai nelaikoma nauja latencija.
Kaip ilgai jūs galite gauti ligos išmokas?
Jūs galite gauti ligos pašalpą iki 52 savaičių. Terminas yra tas pats, ar esate visiškai ar iš dalies laikinojo nedarbingumo atostogose. Yra specialios taisyklės 67–70 metų žmonėms. 67–70 metų amžiaus socialinio draudimo nariams taikomas draudimas nuo ligos iki 60 ligos išmokų dienų.
Kada darbuotojas, savarankiškai dirbantis asmuo arba laisvai samdomas asmuo gavo iš draudimo ligos išmokas už 248 dienas per paskutinius trejus metus, teisė į draudimo ligos išmokas nustoja galioti. Kada kiti nariai gavo iš draudimo ligos išmokas už 250 dienų per paskutinius trejus metus, teisė į draudimo ligos išmokas taip pat nustoja galioti. Jei draudimo sistema skiria ligos išmokas už pirmąsias 16 kalendorinių dienų ar dvi savaites, ligos išmokos mokamos iki 260 dienų.
Žmogus, kuris buvo visiškai tinkamas darbui 26 savaites po jo paskutinį kartą gautų ligos išmokų iš socialinio draudimo, vėl turi teisę į ligos išmokas iš draudimo 248, 250 arba 260 dienų laikotarpiui. Vertinant, ar žmogus buvo visiškai darbingas, yra nepaisoma laikotarpių, per kuriuos jis gavo ligos išmokas mokamas darbdavio arba iš draudimo savarankiškai dirbantiems ir laisvai samdomiems asmenims už pirmąsias 16 kalendorinių dienų.
Kaip pateikti paraišką?
Jūs turite užpildyti nedarbingumo pažymos D dalį ir pateikti ją tiems kas išmokės ligos išmokas. Darbdavys moka už pirmas 16 dienų (darbdavio periodas), jei sergate ilgiau, NAV turi mokėti ligos išmokas toliau, bet kai kuriais atvejais darbdavys moka avansinę algą ligos periodu. Pasitarkite su darbdaviu, kokia tvarka taikoma Jūsų darbo vietoje (mokės darbdavys ar NAV). Nedarbingumo C dalis turi būti visada pristatoma darbdaviui.
Nuoroda kur išsiųsti nedarbingumo pažymą:
Priedai prie paraiškos (Inntektsopplysninger)
NAV negali nagrinėti prašymo formos, kol darbdavys neužpildė ir neišsiuntė “Inntektsopplysninger” formos NAV 08-30.01.
Praneškite apie pasikeitimus
Jei Jūsų pajamos ar darbo situacija pasikeičia, ar planuojate vykti į užsienį, tai gali turėti įtakos išmokų dydžiui. Tokiais atvejais, Jūs privalote nedelsdami pranešti NAV apie pasikeitimus.
Išmokėjimai
Kai NAV gauna Jūsų nedarbingumo pažymos D dalį ir iš darbdavio “Inntektsopplysninger” formą NAV 08-30.01, pradeda svarstyti prašymą. Kiek laiko NAV nagrinėja prašymą, rasite nuorodoje https://www.nav.no/no/NAV+og+samfunn/Om+NAV/Saksbehandlingstider+i+NAV
Mokėjimų datos
Ligos pašalpa, tėvystės išmokos, motinystės pašalpa ir mokymosi pašalpa
Paprastai pinigai į sąskaitą pervedami 25 mėnesio dieną. Gruodžio mėnesį pinigai išmokami apie 12 dieną.
Jei tai yra nauja paraiška, ir ji nebus išnagrinėta iki mėnesio 20 dienos (gruodžio mėnesį iki 6 dienos), tuomet pinigai bus sumokėti, tada kai paraiška bus patvirtinta.