Kokiu atveju Jūs galite gauti išmokas už vaikus?

Jeigu Jūs ir Jūsų šeima gyvena Norvegijoje:

  • Jeigu visa šeima gyvena Norvegijoje mažiausiai 12 mėn., Jūs turite teisę gauti išmokas už vaikus ir piniginę paramą mažų vaikų tėvams. Tai galioja visiems užsienio darbuotojams, kurie gyvena Norvegijoje, yra registruoti Norvegijos nacionaliniame registre ir turi galiojantį leidimą iš policijos gyventi dėl darbo ar kitų juridinių priežasčių.

  • Jeigu Jūs esate EEE šalių pilietis ir dirbate Norvegijoje, Jūs turite teisę gauti išmokas už vaikus, net jeigu Jūs gyvenate Norvegijoje mažiau nei 12 mėn. Tačiau, turite būti Nacionalinės draudimo sistemos narys Norvegijoje arba EEE šalyse mažiausiai 5 metus.

Jei esate EEE pilietis ir dirbate Norvegijoje, bet jūsų šeima gyvena kitoje EEE šalyje:

  • Jei vienas iš tėvų, kuris gyvena EEE šalyje taip pat turi darbą, gauna atlyginimą, yra savarankiškai dirbantis asmuo arba gauna bedarbio išmokas, turi teisę gauti išmokas už vaikus ir piniginę paramą mažų vaikų tėvams iš gimtosios šalies, kurioje gyvena, NAV sumoka skirtumą tarp norvegiškų išmokų ir išmokų, kurias gauna gimtojoje šalyje.

  • Jeigu vienas iš tėvų, kuris gyvena EEE šalyje nedirba arba negauna išmokų už vaikus, tada antras iš tėvų, kuris dirba Norvegijoje turi teisę gauti pilnas išmokas už vaikus iš Norvegijos.

  • EEE piliečiai, kurie dirba Norvegijos laive arba Norvegijos kontinentiniame šelfe yra tapatinami su užsienio darbuotojais, kurie dirba sausumoje.

Išimtys. Tai netaikoma jūrininkams iš Lenkijos, Latvijos, Rumunijos, kurie dirba laivuose, registruotuose Norvegijos tarptautiniame laivų registre. Jiems galioja taisyklė pagal reglamentuojančius teisės aktus dėl socialinės apsaugos jų šalyje.

Jei Jūsų darbdavys yra iš Jūsų gimtosios šalies (EEE šalies) ir išsiuntė Jus į komandiruotę Norvegijoje:

  • Jūs neturite teisės gauti išmokų už vaikus ar piniginę paramą mažų vaikų tėvams Norvegijoje. Priežastis ta, kad Jūs vis dar turite savo darbdavį EEE šalyje ir Jūs vis dar esate EEE šalies socialinės apsaugos sistemos narys.

  • Jei sutuoktinis/sugyventinis ir vaikas/vaikai atvyksta kartu į Norvegiją ir čia įsidarbina sutuoktinis/sugyventinis, jis/ji tampa Norvegijos nacionalinės draudimo sistemos narys. Tada jis/ji turės teisę į vaiko išmokas ir piniginę paramą mažų vaikų tėvams, net jei Jūsų buvimo Norvegijoje laikas yra trumpesnis nei 12 mėn. Sąlyga yra ta, kad Jūs ir Jūsų sutuoktinis/sugyventinis 5 metus turi būti nacionalinės draudimo sistemos narys savo šalyje.

 

Kaip pateikti paraišką dėl išmokų už vaikus (Barnetrygd) ar piniginės paramos mažų vaikų tėvams (Kontantstøtte)?

Norėdami gauti išmokas už vaikus ar piniginę paramą mažų vaikų tėvams (kontantstøtte), Jūs turite užpildyti formas, kurias rasite NAV tinklalapyje.

Sąrašas dokumentų, kuriuos turite išsiųsti kartu su forma:

  • Gimimo liudijimas. (ar pažyma iš savo gimtosios šalies, kuri patvirtina, kad esate vaiko, dėl kurio kreipiatės tėvai). Nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatoms, popieriniai gimimo liudijimai nebeišduodami. Bet Lietuvos piliečiai gali pateikti prašymus Lietuvos Respublikos ambasadoje ir gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

  • Paso kopija.

  • Darbo santykių dokumentai (darbo sutarties kopija).

  • Darbo leidimas iš policijos (UDI).

  • Algalapiai.

  • Jeigu norite išmoką gauti greičiau, tuomet pristatykite dokumentą iš seniūnijos, kad išmokų už vaikus Lietuvoje negaunate
    (E 401 forma).

  • Santuokos liudijimas.

  • Jeigu esate vienišas tėvas ar mama, turite pristatyti vaiko globos dokumentą.*

Dokumentų sąrašas savarankiškai dirbantiems asmenims:

Reikia pristatyti aukščiau nurodytus dokumentus, bet vietoje darbo sutarties su darbdaviu ir algalapių turite pristatyti:

  • Darbo sutarčių su klientais ir sąskaitų faktūrų kopijas už laikotarpį, kol nesat registruotas PVM mokėtojas.
  • Pradėjus mokėti PVM, darbo laikotarpį patvirtinantį Jūsų įmonės banko sąskaitos išrašą.
  • Įmonės registracijos dokumentą iš “Brønnøysund” registro.
  • Visi dokumentai turi būti išversti į anglų arba norvegų kalbą. (Būtina pateikti originalo kopiją ir vertimą.)

* Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tėvai turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos, o jai nesant, į gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki planuojamo išvykimo į užsienio valstybę. http://www.pertvarka.lt/globa/globa-rupyba-tevu-prasymu/.

Jei esate vienišas, rūpinatės vaiku/vaikais bei prašote padidintos išmokos už vaiką/vaikus, kuris/kurie gyvena Jūsų gimtojoje šalyje (EEE šalyje), turi būti pateikti šie dokumentai:

    1. Informacija apie vaiką/vaikus globojantį asmenį: vardas, pavardė, adresas, asmens kodas.

    2. Dokumentas, patvirtinantis vaiko/vaikų globą.

    3. Skyrybų dokumentas arba dokumentas, kuris įrodo, kad faktiškai vienas auginate vaiką. (Nebegyvenant kartu su sugyventiniu/sugyventine arba jei vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas neįrašytas.)

    4. Susitarimo kopija dėl vaiko gyvenamosios vietos (arba teismo sprendimo kopija dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).

 

Svarbi informacija dėl piniginės paramos mažų vaikų tėvams (Kontantstøtte)

Jūs turite galimybę gauti dalinę išmoką (kontantstøtte) jei vaikas lanko darželį mažiau nei 50 proc. Jei Jūsų vaikas lanko darželį, svarbu nepamiršti penktame punkte įrašyti, kiek valandų jis ten išbūna ir pateikti atitinkamą dokumentą iš darželio. SVARBU: jeigu vaikas lanko darželį dvi su puse dienos per savaitę, tai skaičiuojama kaip trys dienos. Lankant darželį daugiau nei 50 proc. išmokos nebepriklauso.

Apie išmokas už vaikus (Barnetrygd) ir piniginę paramą mažų vaikų tėvams (Kontantstøtte)

Išmokos už vaikus yra pradedamos mokėti mėnesį po vaiko gimimo. Jei vaikas gimsta Norvegijoje, o vaiko tėvai yra socialinio draudimo nariai, išmokos už vaikus paprastai suteikiamos automatiškai.

Piniginė parama mažų vaikų tėvams (kontantstøtte), gali būti mokama vaikams nuo metų iki dviejų metų ir įvaikintiems vaikams, kurie dar nepradėjo lankyti mokyklos.

Pranešti apie pasikeitimus

Pasikeitus šeimyninei padėčiai, darbo situacijai ar planuojant išvykti į užsienį, turite nedelsdami pranešti NAV. Tai gali daryti įtaką išmokų dydžiui arba išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/youreurope/citizens/family/children/benefits/index_lt.htm

Kokie asmenys apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Lietuvoje ir kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų patvirtintas draudimas valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Didžioji dalis duomenų apie asmenis, kurie draudžiami valstybės lėšomis į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą perduodami iš kitų registrų, tačiau šių duomenų perdavimas dėl techninių kliūčių ar kitų objektyvių priežasčių gali sutrikti, tuomet asmenims gali tekti kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre (toliau – DPSDR).

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kreipdamiesi į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu privalo pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Draudžiamieji, kurie turi kreiptis į teritorines ligonių kasas dėl privalomojo sveikatos draudimo patvirtinimo, nes duomenys iš kitų registrų neperduodami:

  • nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią 28 savaičių nėštumą arba gimdymo/numatomo gimdymo datą;

  • vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų – tėvai (įtėviai) teritorinei ligonių kasai turi pateikti vaiko/vaikų gimimo liudijimus, globėjai (rūpintojai) – teismo/savivaldybės administracijos sprendimą/nutarimą skirti nepilnamečių asmenų globėjais/rūpintojais;

  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas – studento pažymėjimą ir/ar aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, nurodant studijų laikotarpį, jeigu studento pažymėjime nėra šių duomenų;

  • vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia):

  1. vienas iš tėvų, slaugantis namuose neįgalų vaiką – vaiko gimimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą;

  2. vienas iš tėvų, slaugantis asmenį pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;

  3. vienas iš tėvų, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir dokumentą, patvirtinantį nuolatinės slaugos poreikį;

  4. globėjai (rūpintojai), slaugantys neįgalų vaiką – slaugomo vaiko neįgaliojo pažymėjimą, rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimą dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo;

  5. globėjas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti globą ir pažymą, patvirtinančią, kad globojamas asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;

  6. globėjas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti globą ir dokumentą, patvirtinantį globojamo asmens nuolatinės slaugos poreikį;

  7. rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti rūpybą ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo, kuriam paskirtas rūpintojas, pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;

  8. rūpintojas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti rūpybą ir dokumentą, patvirtinantį asmens, kuriam paskirtas rūpintojas, nuolatinės slaugos poreikį;

  • asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad asmuo serga tokia liga/ligomis;

  • asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą – savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

  • nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai – nepilnamečius atstovaujantys asmenys turi pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus ir atstovaujamųjų pripažinimo nelydimais nepilnamečiais užsieniečiais dokumentus;

ES ir EEE išmokos už vaikus

Kuri Europos Sąjungos šalis bus atsakinga už jūsų socialinę apsaugą, taip pat ir už šeimos išmokas (išmokas už vaikus, vaiko auginimo pašalpas ir t. t.), priklauso nuo jūsų ekonominės padėties ir gyvenamosios vietos, bet ne nuo pilietybės.[/swpm_protected]